tvyksti

tvỹksti, -sta, tvỹsko (tvỹskė) intr. 1. PG, KŽ žibėti, spindėti, tvaskėti: Tvysko ežero žydruma rš. Kur galva krito – rožė išdygo, kur kraujas tyško – šaltinis tvysko LTR(Pn). Amžių amžiais nuo Pinsko tvykstančių balų, pro Punės kalną susimąstęs banguoji, vengdamas salų Mair. Pieva ima tvỹkst [tvinstant] Grž. Tik bumbuliai (akys) tvỹksta, kai meluoja ir nesijuokia Vdš. | prk.: Kultūringi buvo tik bajorai, bet jų kultūra nedaug tetvyskė į šalis, į liaudį Vaižg. 2. R, MŽ smarkiai šerti, suduoti: Ir jau buvo iškėlęs ranką tvyksti žinovui per jo gudriąją galvą LzP. 3. dundėti, griausti: Mes smarkiai bijomės, kad iš dangaus tvykst ir braška PG. 4. veltis, kibti: Bulvinius blynus esam kepę su silksulte, bet valgant tvỹksta lygu pliekos burno[je] Ggr. \ tvyksti; nutvyksti; užtvyksti